ilgaveidis

ilgaveĩdis, -ė adj. (2) Š, ilgavéidis (1) Slm turintis ilgą veidą, snukį (ppr. apie kiaules): Kriuksi ilgaveidės kiaulės rš. Davė žąsį, gaidį treigį ir kiaulytę ilgaveidę Kp.